išgurdėlis

išgur̃dėlis, -ė smob. (1) 1. pastipęs gyvulys: Išgur̃dėlį kask po žemėm Ds. 2. niekadarys: Pasigesdavo veidrodžių ir dėžučių, nes tų išgurdėlės [beždžionės] niekuomet nepamiršdavo pasiimti su savim į mišką Šlč.